- icelis
- ×ìcelis (l. hycel) sm. (1) išdykėlis, pasileidėlis: Jau tokio ìcelio (vaiko) nebgaliu nė suvaldyti Skd. Savo ìcelius valdyk Yl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
icelis
Look at other dictionaries:
iclius — ×ìclius sm. (2) 1. žr. icelis: Tas ìclius ir tėvų nebeklauso Jž. Eik tu sau, ìcliau, nešėlęs! Rs. O tu, ìcliau, kam kiaules suleidei in bul bas! Pns. O, jūs ìcliai, aš jum parodysiu – man neišdykausit! Krok. 2. Ktk kilpa prie apykaklės… … Dictionary of the Lithuanian Language
